Riebalų rūgštys yra odai identiški lipidai, padedantys formuoti barjero matricą raginiame sluoksnyje. Odos priežiūroje „riebalų rūgštimis“ dažnai vadinamas nepakeičiamųjų ir pakeičiamųjų lipidų mišinys – dažniausiai linolo rūgštis (omega‑6) ir oleino rūgštis (omega‑9), – naudojamas komfortui, elastingumui ir drėgmės išlaikymui palaikyti.

Linolo rūgštis dažnai minima kaip svarbi barjero atkūrimo sudedamoji dalis, nes padeda palaikyti gerai sutvarkytą lipidų sluoksnį ir gali padėti sumažinti dėl pažeisto barjero atsiradusį odos sausumą, šiurkštumą bei jautrumą. Ji taip pat dažnai išskiriama kaip naudinga riebiai ar į bėrimus linkusiai odai, nes mažas linolo rūgšties kiekis odos lipiduose siejamas su „lipnesniais“ riebalais ir porų užsikimšimu.

Oleino rūgštis pasižymi stipresnėmis minkštinamosiomis ir „paminkštinančiomis“ savybėmis, padeda suminkštinti odą bei pagerinti priemonės slydimą. Gerai subalansuotose formulėse ji gali sustiprinti prabangų juslinį pojūtį ir sumažinti tempimą, tačiau labai į aknę linkusiai ar reaktyviai odai daug oleino rūgšties turintys aliejai gali būti pernelyg riebūs, todėl svarbus jų santykis ir visa formulės sandara.

Kadangi riebalų rūgštys iš esmės palaiko odą, o ne veikia „agresyviai“, jos puikiai dera su veikliosiomis medžiagomis (retinoidais, rūgštimis, vitaminu C), nes gerina toleravimą ir mažina transepiderminį vandens netekimą. Jas galima laikyti į barjerą orientuotomis puoselėjamosiomis medžiagomis, dėl kurių ilgainiui lengviau mėgautis rezultatais.